< Atgal
Energetikos planavimas

Gamtinių dujų tiekimo sutrikimų Lietuvoje rizikų vertinimas ir galimų scenarijų modeliavimas.

Užsakovas: LR energetikos minsterija

Metai: 2016

 

UAB „Ekotermija“ atliko gamtinių dujų tiekimo sutrikimų Lietuvoje rizikų vertinimą ir galimų scenarijų modeliavimą atsižvelgiant į 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos priimtą Reglamentą dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių Nr. 994/2010, kurio tikslas – garantuoti dujų tiekimo saugumą užtikrinant tinkamą ir nenutrūkstamą gamtinių dujų vidaus rinkos veikimą, leidžiant įgyvendinti išimtinio pobūdžio priemones, kai rinka nebegali tiekti reikalingo dujų kiekio, ir aiškiai apibrėžiant bei padalijant gamtinių dujų įmonių, valstybių narių ir Sąjungos atsakomybę už prevencinius veiksmus ir reagavimo į konkrečius tiekimo sutrikimus priemones. Šiame reglamente taip pat nustatyti solidarumo principu pagrįsti mechanizmai, skirti koordinuoti pasirengimą bei reagavimą esant valstybės narės, regioninio ir Europos Sąjungos masto ekstremaliai situacijai.

Energetikos ministerija paskirta ir notifikuota, kaip kompetentinga institucija už Reglamente nustatytų priemonių įgyvendinimą.

 

Rizikos vertinimas atliktas vadovaujantis Reglamento 9 straipsnyje išdėstytais reikalavimais ir apima šių užduočių įgyvendinimą:

1) prielaidų ir N-1 formulės nustatymui reikalingų duomenų gavimą; 

2) įvertina svarbias nacionalines ir regionines aplinkybes, rinkos dydį, tinklo konfigūraciją, faktinius dujų srautus, fizinių dujų srautų abiem kryptimis galimybę, įskaitant potencialų poreikį sustiprinti perdavimo sistemą, dujų saugyklą Latvijoje, dujų svarbą energijos balanse, o ypač centralizuotam šildymui, elektros gamybai ir pramonės veiklai, saugumo ir dujų kokybės klausimus; 

3) Rizikos vertinimas numato įvairius išskirtinai didelio dujų poreikio ir tiekimo sutrikimo scenarijus, pagrindinių perdavimo infrastruktūros objektų veikimo sutrikimą ir trečiųjų valstybių tiekėjų vykdomo tiekimo sutrikimą, atsižvelgiant į anksčiau įvykusių sutrikimų istoriją, jų atsiradimo tikimybę, metų laikotarpį, dažnį ir trukmę, taip pat, kas Lietuvos atveju yra labai svarbu - geopolitinio pobūdžio rizikas, ir įvertina galimas šių scenarijų pasekmes; 

4) nustato rizikų tarpusavio sąveiką ir koreliaciją su kitomis valstybėmis narėmis, įskaitant jungiamuosius vamzdynus, tarpvalstybinį tiekimą, tarpvalstybinę prieigą prie saugyklos ir pajėgumą transportuoti abiem kryptimis.